Slovakijos sostinė Bratislava: nuo romėnų Gerulatos iki Vengrijos karalių karūnavimo vietos. Pirmoji diena.

Apsilankyti Bratislavoje niekada nebuvo mano svajonė, bet nėra geresnio motyvatoriaus už lietuvišką pavydą. Iš socialinių tinklų paskyrų iš Bratislavos į mane žvelgė tai vienas, tai kitas pažįstamas, o aš vis stebėjausi kokiu medum toje Bratislavoje ten visiems patepta. Patyriau nedidelę reputacinę krizę kai sužinojau, kad skrydžiai iš Lietuvos į Bratislavą vyksta jau du metai. Tiesa, iš Kauno, bet negali gi Vilnius susigrobti viską sau.

Bratislavos pilis. 

Ryanair skrydžiai nebrangūs, nes ši aviakompanija tiesiog lyderiauja durniausių skrydžių laikų srityje. Atrodo, kad išvykimas 8.45 val. nėra pasaulinis blogis, bet rekomenduojamam laikui iki skrydžio iš Vilniaus atvykti nėra normalių galimybių. Teko ieškotis nakvynės Kaune. Laimei, viešbučių pasiūla pakankama, kainos kiek didokos, bet juk Kaunas. Po ilgo krapštymosi visgi apsistoju ties Kaunas City viešbučiu Laivės alėjoje. Trys žvaigždutės, bet kiek pervertinta, nes vėlyvam atvykimui ir ankstyvam išvykimui viešbutis neprisitaikęs: kambaryje nėra virdulio, tai vėlai vakare net arbatos neišgersi, o pusryčiai, kurie įskaičiuoti į kainą, tiekiami nuo tam tikros valandos, todėl jų negavau, nebuvo ir pusryčių paketo išsinešimui. Kaip už 52, 00 EUR nakčiai, nerekomenduoju.

Atsinaujinusi Ukmergė: pusdienis mieste, kuris telpa į delną.

 

Kūtvėla lankosi Ukmergėje.

Ukmergėje esu buvusi gūdžiais 2016 Viešpaties metais, kai dar nebuvo magnetuko projekto „Surink Lietuvą“, todėl jau pribrendo reikalas pakartotinei vizitacijai. Laikas negailestingas Kūtvėlai, iš autobusų reisų į Ukmergę renkuosi tokį, kad nereiktų ryte keltis su pirmaisiais ukmergiškiais balandžiais. Iš vakaro irgi labai daug nesiruošiau, nes iš atminties žinau, kad Ukmergėje nei iš bado, nei iš troškulio nenumirsiu, tik šiek tiek grynųjų pinigų įsimečiau į piniginę. Taip jau yra, kad tuose mažesniuose miesteliuose lankytinos vietos nepriima banko kortelių. Autobusas į autobusų stotį (confusing, I know) atvyko likus devynioms minutėms iki ankstesnio reiso, nei mano planuotas, išvykimo, vietų dar yra, tai išvažiuoju pusvalandžiu anksčiau nei planuota.

Bojau! Dienos kelionė traukiniu į Joniškį: originalūs muziejai, skanūs virtieniai ir svetingi žmonės.

Dozė kvailumo ir polinkis į avantiūrizmą- taip šiandien atsakinėjau besistebintiems kas atvedė vilnietę Kūtvėlą į Joniškį. O avantiūrą įgyvendinti padėjo ne kas kitas, o patys „Lietuvos geležinkeliai“, sujungę geležiniu arkliu Joniškį su sostine (net dviem sostinėm, jeigu skaičiuosim ir Rygą).

Ursulijus Lepečkojauskas kaštavoja Joniškio kulinarinį paveldą.

Traukinys iš Vilniaus išvyksta 6.30 val.ryte, todėl iš patalo išsiristi reikėjo jau ketvirtą valandą ryto, ko aš „Lietuvos geležinkeliams“ tikrai nedovanosiu. Planavau atvykti į Vilniaus geležinkelio stotį apie šeštą valandą ryto ir pamaklinėti po renovacijos atidarytą stotį, bet buvau dvidešimt minučių vėliau, todėl iškart puoliau prie jau laukiančio traukinio ir kaip aštuonkojis apsivijau savo vietą. Na, ne visai savo, nes mano teisėta sukeliovė vis emigruodavo, nes jos ir jos draugo bilietai buvo perskelti per vagoną, tai aš įsitaisiau prie lango. Daug naudos nepešiau, nes lauke dar tamsu nors į akį durk.

Kur susitinka lietuviškas šokoladas ir latviškas ledas. Šiauliai- Jelgava, ledo skulptūrų festivalis.

 

Yra toks nedidelis pasienio miestelis Latvijoje, kur kasmet susitinka giminės, draugai ir pažįstami- Jelgava (buv. Mintauja). Čia į kasmetinį ledo skulptūrų festivalį suvažiuoja visa Lietuva. Nors į Jelgavą dabar jau galima nuvažiuoti iš Vilniaus tiesiogiai traukiniu, pasvėrus visus už ir prieš nusprendžiau, kad optimaliausias variantas bus parsiduoti kokiais nors kelionių agentūrai. Pasirinkimas-nors vežimu vešk. Kelionės pasiūlymą sudaro dvi dalys: programa iki Jelgavos ir programa Jelgavoje. Turistai gali rinktis teatralizuotą ekskursiją Jaunpilyje, pažintinę ekskursiją Rygoje, degustaciją sūrių, sulos, česnakų ar grybų ūkyje Latvijoje, Biržų alaus kelią, mano programoje buvo pasiūlymas važiuoti per Šiaulius aplankant „Rūtos“ šokolado gamyklą.

Jelgavos ledo skulptūrų festivalio laureatas.

Šeštadienio rytas paškudnas, lynoja. Iki 2G autobuso brendu per suplaktą su smėliu sniegą kaip ta eilėraščio ragana-nepalikdama pėdų. Iš po nosies nuvažiuoja vienas autobusas, laimei-sekantis už keturių minučių, kitaip jau vėluočiau atvykti į išvykimo vietą prie Spaudos rūmų. Autobusas vėžlina, surenka visus raudonus šviesoforus, todėl prie mūsų turistinio autobuso puolu lyg ten būčiau pamačiusi vartus į Rojų. Grupė pasitaikė labai punktuali, todėl išvykstame laiku. Važiuoti reikės, deja, bet per Kauną, nes pusė grupės įlips tenai. Sustojimą į tualetus tenka vos ne išsireikalauti, nes kažkodėl išvykę laiku jau vėluojame, bet, turbūt, gamtoje kitaip ir nebūna. Šitam šventam reikalui stojame nedidelėje degalinėje, o paskui jau tik Kryžkalnyje, kur pasiseka eilėje prie infrastruktūros išsirikiuoti prieš privažiuojant kitam turistiniam autobusui. Įdomumo dėlei- mūsų grupėje buvo 48 turistai.

Megaturas firmos autobusas pasirodė be galo komfortabilus. Daug erdvės kojoms, patogios atsilenkiančios sėdynės, vairuotojas pasirūpino netgi prailgintoju su rozetėmis pasikrauti telefonams, o gidė priminė prisisegti saugos diržus. Pasaulis mažas, nes sutinku keliautoją, kuri mane prisimena iš kelionės į Gotlando salą. Kelias neprailgsta, nes jį trumpina gidės pasakojimas ir jos vykdomos fiskalinės operacijos, nes reikia surinkti pinigus už Šokolado muziejų Šiauliuose ir organizuotus pietus.

Prieš kurį laiką klausiau Jūsų, ar verta eiti į Šokolado muziejaus programą. Mums siūlyta ekskursija po muziejų ir edukacija, kurios metu galima pasidaryti savo šokoladinių saldainių, paskui pietų metas ir laisvas laikas apsipirkti firminėje parduotuvėje. Ekskursija su edukacija vienam žmogui kainuoja 25 EUR. Man asmeniškai tai pasirodė per brangu, bet lemiantis faktorius buvo tas, kad apie šią pramogą nėra jokių atsiliepimų. Dabar kainos visur labai sukilusios, žmonės ieško geriausio vertės ir kokybės santykio, todėl aš pasišykštėjau ir nusprendžiau tiesiog turėti daugiau laisvo laiko Šiauliuose. Mano šios dienos tikslas visgi buvo Jelgava. Kiek šnekėjau su žmonėmis po pietų, įspūdžiai labai skirtingi-vieniems patiko, kitiems-nelabai. Firminėje parduotuvėje eilė ilgiausia, dirba tik viena kasa, tai pardavėja po devintu prakaitu, nenuostabu, kad nelabai mandagi. Pagundai įsigyti šokoladinių saldainių neatsispiriu ir aš.

Šviečia naktį, šviečia dieną: Your Great Escape Elektrėnuose.

Pastaruoju metu man teko rimtai savimi susirūpinti, nes žmonės ėmė mane stabdyti tiesiog gatvėje ir klausinėti, kodėl nebekliauju. Kokia trumpa ta žmogiškoji atmintis! Pandemija nuėjo į antrąjį planą ir žmonės pamiršo, kad dar ne taip seniai ne tai kad į užsienį, bet į gretimą savivaldybę išvažiuoti nebuvo galima. Bet Redakcija visada atsižvelgia į konstruktyvią kritiką ir štai Kūtvėla kyla į pirmąją 2024-ųjų metų komandiruotę ir ne vieną, o su Ursulijumi Lepečkojausku! 

Pontoninis tiltas ant Elektrėnų marių.

Jeigu pakelti užpakalį nuo sofos pasirodė visiškai misija įmanoma net ir spaudžiant sausio minusui, tai atgal užpakalį ant sofos padėti liepė piniginė. Net ir mažiausias pirstelėjimas -tai jau atsiprašau Gerbiamo Skaitytojo- yra dviženklė eurų sumą. Su Vilniaus atlyginimu aš Vienoje jaučiausi visai komfortabiliai, bet žiūrint viešbučių kainas Kaune ar Jonavoje man ten norisi nuvažiuoti ir turizmo korifėjams pamatuoti temperatūrą. Mano informatoriai pranešė (Kūtvėla visur turi savo agentų), kad šiemet Adventuro turizmo parodoje nedalyvaus kaip minimum viena, o gal ir dvi savivaldybės. Sakė- brangu, o naudos mažai. Kur jums bus naudos, jeigu turizmo informacijos centrai ar ne pusę metų savaitgaliais nedirba.  

Ir čia į pasaulinę turizmo sceną įžengia Elektrėnai su savo Your Great Escape. Šiaip jie visada buvo mano kelionių radare, bet pasipylė traukiniai į Rygą, ledo festivaliai Lietuvos dvaruose ir kitos žemiškosios pagundos, atitolinančios mus nuo dvasingo kelio pas savo Kūrėją. Bet beneršiant po Elektrėnų turizmo informacijos centro puslapį akis ėmė ir užkliuvo už „Your Great Escape“, tai kur jau čia paleisi tokią lydeką.

Your Great Escape.

Vienas iš akivaizdžių privalumų yra nebrangus tarpmiestinis susisiekimas autobusu su Elektrėnais. Atsižvelgiant į šviesųjį/tamsųjį paros metą ir Elektrėnų turizmo informacijos centro darbo laiką, renkuosi TOKS Neo liniją. Esu jau anksčiau važiavusi šios markės autobusais, man patiko. Juose yra elektros lizdai, nemokams wi-fi, sėdimos vietos suprojektuotos su didesniais tarpais ir išdėstytos šachmatine tvarka, galima už bilietą atsiskaityti banko kortele. Vilnius-Kryžkalnis-Klaipėda, iki Elektrėnų 40 minučių ir bilietas kainuoja 4,50 EUR.